- paramas
- 1 pãramas sm. (1) 1. Vl žr. 1 parama 1: Nugarkaulis yra tai svarbiausias viso kūno paramas rš. 2. turėklai, paramstis: Aš jaunas bernelis vos užsilaikiau už juodojo laivelio, už laivo paramėlio JD1258. O ir aš jaunas vos išsilaikiau po laivo paramėliù, po juoda kepurėle LB46. 3. žr. 1 parama 2: Tas vaikas tai mano paramas J. O mus, brolius, kaip šienelį dalgelė pjauna, dėl senųjų tėvužėlių tikrus paramėlius LTR(Pnd). 4. pamatas, pagrindas: Neturiu tam jokio pãramo Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.